Mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių organizmo rūgščių – šarmų pusiausvyrą.

Kas yra rūgštys ir kas yra šarmai?

Mūsų organizmas veikia tarsi labai jautrus cheminis aparatas, kuriam svarbiausia – pastovi terpė. Vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurio priklauso mūsų ląstelių darbas, yra vandenilio jonų H+  koncentracija, t. y. pH. Rūgštimi vadiname bet kokią medžiagą, galinčią tirpalui atiduoti vandenilio jonus – H+. Kuo daugiau šitų jonų, tuo rūgštesnis yra tirpalas. Medžiagos, galinčios surišti tirpale esančius vandenilio jonus H+, ko pasėkoje padidėja hidroksido OH- jonų kiekis, yra šarmai.

Mitai apie rūgštis ir šarmus

Yra apipinta daug mitų apie šarminančius ir rūgštinančius produktus. Trumpai pasiaiškinkime: rūgštūs produktai yra tie, kurie savo sudėtyje turi rūgščių ir gali tiekti vandenilio jonus H+ kraujui, todėl jie visada rūgština organizmą. Visi rūgštūs maisto produktai yra rūgštaus skonio. Šarminiai produktai yra tie, kurie savo sudėtyje turi šarmų, t.y. gali tiekti hidroksidą OH-. Šarminių valgomų produktų nėra, išskyrus sodą.

Esant rūgščiai kraujo reakcijai, hemoglobinas lengviau atiduoda deguonį, kuris oksiduoja (degina) gliukozę, riebalus bei baltymus, ir tuo pačiu išlaisvina iš jų žmogui reikalingą energiją. Kai kraujas rūgštus arba kai valgomas rūgštus maistas, jo suvartojama mažiau ir padidėja tarpai tarp valgymų. Senovės Romoje buvo paprotys valgyti vieną kartą per dieną vakaro vėsumoje

Rūgščių maisto produktų, kurie kūnui tiekia vandenilio jonus, yra daug: citrinos, svarainiai, spanguolės, serbentai, obuoliai, vyšnios, avietės, rūgštynės, žalumynai, rauginti agurkai, rauginti kopūstai, praktiškai visos daržovės, prieskoniai ir t. t. Jie organizmui tiekia vandenilio jonus, t. y. rūgština kraują. Bet vargu ar rasime maisto produktų, kurių sudėtyje būtų įrašyta, kad jame yra kalio šarmo, natrio šarmo ar kitokio šarmo.

Cukrus, miltai, kruopos, duona, grūdai, krakmolas, baltymai, riebalai – neturi aktyvaus rūgštingumo arba šarmingumo, jie yra nei rūgštiniai, nei šarminiai. Tačiau virškinimo metu jie gali arba rūgštinti arba šarminti organizmą, priklausomai nuo to, kiek virškinant buvo sunaudota kūne esančių vandenilio jonų H+.

Virškinant gyvulinės arba augalinės kilmės baltymus, susidaro nuodingas amoniakas NH3, kurį reikia pašalinti su šlapimu. Lengvesniam pašalinimui prie amoniako prijungiamas vandenilio jonas H+ iš daržovių, rūgščių produktų.

Svarbiausia yra ne atskiri produktai, bet bendras raciono balansas.

Mitybos rėžimas

Šiandien dažnai matome žmones, pasirinkusius kraštutinius mitybos režimus. Vieni vartoja itin daug gyvūninės kilmės produktų, kiti – jų visai atsisako. Abu keliai gali kelti problemų. Per didelis gyvūninių produktų ir perdirbto maisto vartojimas apkrauna inkstus. Tai siejama su organizmo homeostazės sutrikdymu, lėtinių ligų vystymusi.

Vis dėlto visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas gali lemti kitų medžiagų trūkumą – pavyzdžiui: vitamino B12, geležies ar aukštos kokybės baltymų. Šių medžiagų stoka gali pakenkti energijai, imunitetui bei nervų sistemai. Todėl svarbiausia rasti balansą, vengti kraštutinumų ir ieškoti įvairovės  lėkštėje.

Subalansuota mityba, kurioje dera tiek augalinės, tiek saikingai vartojamos gyvūninės kilmės medžiagos užtikrina, kad norint palaikyti tinkamą pH. organizmas per daug neiišnaudotų mineralinių atsargų ir vandenilio jonų. Mityboje svarbiausia yra ne atskiri produktai, bet bendras raciono balansas.

Kaip derinti maisto produktus?

Pirmiausia atsisakykime organizmą nuodijančio maisto: perdirbtų produktų, tuščių kalorijų- t.y. nevertingo maisto, transriebalų, cukraus ir baltų kvietinių miltų.

Antra: neužkandžiaukime, o pasirinkime 8 valandų valgymo tarpą, kurio metu valgykime 2-3 kartus. Tarpus užpildykime vandens, arbatos gėrimais.

Trečia: Duokime organimzmui pailsėti 14-16 valandų ir išsikuopti, suvirškinti maistą, susiremontuoti.

Ketvirta taisyklė – gyvūninės kilmės produktų per dieną suvalgykite 20proc., o augalinės – 80 proc.

Penktas patarimas: kuo dažniau valgykite rūgščius produktus ir gerkite rūgštis: citrinos, šaltalankių sultis. 

Ir pabaigai: rinkitės įvairų šviežią, tausojančiu būdu pagamintą maistą. Lėkštėje turite matyti gabaliuką, tgelpantį į delną baltymų ir visą kitą turinį užpildyti daržovėmis, kurias pašlakstyti rekomenduoju labai kokybišku alyvuogių aliejumi.

Toks derinimas leidžia mėgautis visais produktais ir sumažina rūgštinės apkrovos naštą organizmui.

Paskaita ,,Šarmų – rūgščių pusiausvyra organizmui: maistas, kaip vaistas 2025”

Kviečiame išklausyti visą gerbiamos Ritos Šilenskienės paskaitą ,,Šarmų – rūgščių pusiausvyra organizmui: maistas, kaip vaistas 2025“.

Paskaitos nuoroda: https://holistinemokykla.lt/kursai/sarmu-rugsciu-pusiausvyra-organizmui-maistas-kaip-vaistas/

 

Paskaitos lektorė

Rita Šilenskienė yra subalansuotos mitybos ekspertė, dietistė, Lietuvos dietistų asociacijos narė, sveikos gyvensenos koučerė, sveikatai palankių receptų knygų autorė, TV laidų apie sveikatą dalyvė. Jau daugiau nei dvidešimt metų veda paskaitas, seminarus ir konsultacijas įvairioms auditorijoms sąmoningo maitinimosi bei ligų prevencijos temomis.

Sąmoningo žmogaus pasaulis

Džiaugiamės unikalia bendradarbyste su leidiniu ,,Sąmoningo žmogaus pasaulis” ir kviečiame šį straipsnį skaityti virtualiame leidinyje: https://publuu.com/flip-book/787329/2150132/page/10