Pirmasis eilėraštis „Pavasario įkvėpti“ skirtas to paties pavadinimo renginiui, kuris vyko po pirmojo pavasarinio lietaus, pasirodžius gaiviai žalumai.

Noriu įkvėpti žalumos!
Pajust kaip pažaliuoja kūnas.
Kaip šaknys nuteka žaliai.
Išgirst kaip trankosi perkūnas!

Tada pašokti drugeliu!
Skrajoti nuo žolelės ant lapelio.
Žalumą sugėrus į sparnus,
Plačiai išskleist ir kilti vyturėliu!

Skrajoti šen, skrajoti ten,
Pasaulį giesmėmis nuspalvint!
Tik kai viskas aplink žaliuos,
Galėsiu nusileisti iš padangės.

Priglusiu krūtine aš prie žolės
Ir gersiu į save jos aromatą.
Tada ir vyšnios pražydės,
Ir pienės nuties geltoną taką…

Priskinsiu pilną puokštę – juk negaila,
Pavasaris gi toks dosnus!
Drauge su vėju trauksim vieną dainą,
Ir nužaliuosim per laukus!

Aradija Lina
2026-05-10

Antrasis renginys „Sodams žydint“ vyko per patį gražiausią pavasarinį sodų žydėjimą. Žmones kvietėme pasigrožėti sodais – taip gimė ir šios eilės.

Išgirsk pavasarį tu sodams žydint,
Kai žiedas verias, kokia jo daina?
Tokia pati, kaip širdies mylint,
Suskamba skaidriausia nata!

O jei tavoj širdy dar tupi
Pernykštis skausmas, pyktis, neviltis,
Ašarų lietum nuplauki širdį.
Tik tada pavasaris džiaugsmu sugrįš.

Ir po viso to, kas buvo ar nebuvo,
Išdrįsk pavasario įkvėpti!
Išdrįsk praverti širdį sodo –
Vidinio sodo, kad širdim žydėti!

Ir veriasi širdies žiedai
Kaip sodai, žmonės vėl pražysta
Ir sklinda džiaugsmas, ar matai?
Kaip žėrinti jaunystė grįžta!

Su ja – pavasario šėlionės, juokas,
Ir dainos iki pat aušrų.
Su ja kartu ir medaus skonis,
Ant lūpų mylimų…

Kai lengvumu skamba daina,
Kai vėl gegutė užkukuoja,
Per kūną sklinda šiluma,
Žinai, pavasaris šėlioja.

Kai tie pavasario paukšteliai,
Išpuošia dangų giesmėmis,
Lai žmonių širdys meile puošias,
Žiedo švelnumo kupini.

Aradija Lina
2026-05-24

Trečiasis renginys „Vartai į vasarą“ pakvietė meilės kupinas eiles – vasarai, gamtai, šilumai ir gyvam atsivėrimui.

Myliu Tave!
O vasara – myliu!
Tu atveri žalius vartus,
Vidun vilioji.

Žinau ir tu mane myli!
Juk tiek žiedų man dovanoji!
Krentu į tavo glėbį,
Ir jaučiu –

Kaip vėjo pirštais
Plaukus man šukuoji.
Imi bučiuoti lietumi
Skruostus, lūpas – per kūną

Naują gyvybę dovanoji!
Aš nusišypsau,
Tu atsakai man tuo pačiu
Per visą dangų –

Saulės spinduliais myluoji.
Ir paukščių giesmėmis,
Man serenadą dovanoji!

Kaip gera taip dalintis meile,
Jaust tavo švelnumą
Žiedlapių gausoj!

Lai meilė ši visada būna!
Netgi sustingusioj tyloj!

Aradija Lina

2026-06-14

Ketvirtasis renginys ,,Garsolyja miškasodyje”  kvietė atverti protą ir pajusti gamtą per vibraciją. 

Kai protas lekia pernelyg toli,
Nerimsta spręsti jis problemas,

Tai ateities, tai praeities – toli!
Pernelyg toli nuo dabarties.

Pasek akim kregždutės skrydį, 
Paukštelių čiulbesį išgirsk.

Pajusk kaip viskas linguoja vėjy,
Giliai įkvėpk, ir protą nuramink.

Lėtai iškvėpk – pajusk lengvumą širdyje,
Nereikia niekur lėkti ar skubėti.

Darbų drakonai tūno savo šalyje,
Nereikia šiandien tau jų net stebėti.

Šiandien kvėpuok lengvai, lengvai.
Širdy leisk sodui išsiskleisti.
Lai žydi jame  meilės žiedai.

Meilės – pasauliui ir gyventi!

Aradija Lina 2026-07-11